Atsiliepimai

Kaip sužinojote apie someljė kursus ir ar sunku buvo apsispręsti bei pasiryžti juos lankyti?

Kaip tiksliai sužinojau dabar net ir neprisiminsiu, bet jau kurį laiką planavau juos pabaigti. Pasiryžti juos lankyti buvo visiškai nesudėtinga, nes domėjausi vynais ir ieškojau galimybės sužinoti daugiau.

Ar dar prisimenate, koks buvo pirmasis įspūdis pirmame semestre ir kaip Jūsų požiūris į vyną, vyno kultūrą keitėsi besimokant? Kaip keitėsi Jūsų vyno pirkimo įpročiai?

Puikiai prisimenu pačią paskaitų pradžią ir tyrimą apie mėgstamas vyno rūšis. Daugelis studentų rinkosi ‘Primitivo’ vynuoges ir neskyrė tradiciniu metodu pagaminto putojančio vyno nuo pramoniniu būdu gaminamo. Tas pats tyrimas buvo pakartotas baigiant studijas, ir smagu buvo matyti, kaip skyrėsi vyno pasirinkimas skyrėsi vis daugiau apie jį sužinant.

Kurios paskaitos, dėstytojai ar vynai įsiminė labiausiai?

Visi dėstytojai tikrai yra savo sričių ar regionų žinovai, ir kažką išskirti tikrai sudėtinga. O mėgstamiausi vynai ir regionai labai susiję su asmeniniu skoniu. O tam įtakos turi tiek dėstytojai, tiek pačių regionų lankymas ir vietoje patirti įspūdžiai. Iš baltųjų vynų didžiausią įspūdį paliko „Sauvignon Blanc“ iš Marlboro regiono Naujojoje Zelandijoje arba Luaros slėnio Prancūzijoje. Rožiniai – iš Provanso. Putojantis – Blanc de Noirs iš Šampanės arba Burgundijos kremanas. Mėgstamiausio raudonojo vis dar ieškau.

Ar po kursų dalindavotės sužinota informacija su šeimos nariais, draugais ar pažįstamais socialiniuose tinkluose?

Žinoma, papasakodavau draugams, pasidalindavau informacija. Ir ne kartą esu sulaukęs prašymo ne tik papasakoti, bet ir padaryti degustaciją. Juk ragaujant ir informacija daug geriau įsimenama!

Kam rekomenduotumėte lankyti tokius kursus?

Manau, bet kuriam išsprususiam žmogui, nors kiek besidominčiam vynais, tokie kursai tikrai būtų įdomūs ir aktualūs. Jei nors kartą gerame restorane, paėmę vyno meniu į rankas pagalvojote, kad norėtumėte suprasti, kuo tie vynai skiriasi vienas nuo kito ir kaip išsirinkti, šie kursai tikrai jums!

Kaip planuojate tęsti pažintį su vynu kursams pasibaigus?

Dabar jau ir savo keliones planuoju pagal tai, kokius vyno regionus dar norėčiau aplankyti. Stengiuosi būtinai įtraukti ir vienos (jei keliauju su vaikais) ar kelių vyninių lankymą ir degustaciją.

Ar buvo sunku pabaigti kursus, ar neatsibodo, nesinorėjo mesti po pirmojo semestro?

Kursai tikrai neatsibodo, nes regionų, vyno rūšių ir informacijos buvo tikrai daug. Gal tik iššūkis buvo kiekvieną savaitę rasti laiko studijoms. Tačiau tikrai motyvavo tai, kad kursų metu gyvai buvo ragaujami išties įdomūs vynai.

Kaip įgytas žinias panaudojate praktikoje?

Labai smagu, kad jau tikrai nemažai suprantu apie vynus, esu atradęs tiek mėgstamas vynuogių veisles, tiek mylimus regionus. Be baimės galiu restorane paimti vyno meniu ir suprasti, kas ten rašoma. Ir užsisakydamas vyną nesijaučiu, lyg dalyvaučiau loterijoje – patiks užsisakytas vynas ar ne.

Palinkėjimai, pastebėjimai, įspūdžiai?

Gal tik bendras pastebėjimas, kad tikrai buvo įdomios paskaitos, gera surinkta studentų grupė, su kurios nariais iki šiol pabendraujame, planuojame bendras degustacijas. Taip pat labai įdomios buvo vyno ir maisto derinimo sesijos, ypač todėl, kad jos vykdavo geruose restoranuose ir buvo galima ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išbandyti įvairius derinius.

Ar buvai apie šiuos kursus girdėjusi anksčiau?

Tiesą sakant, apie Trumpuosius vyno kursus nebuvau girdėjusi, žinojau tik apie ilgus ir rimtus Lietuvos someljė mokyklos organizuojamus Someljė kursus. Užtat kai apie juos sužinojau ir gavau pasiūlymą išklausyti, ilgai nedvejojau. Vyną degustuoti mėgstu, todėl šie kursai pasirodė puiki proga išmokti ko nors naujo.

Kokie pirmieji įspūdžiai, pirmoji paskaita? Instagrame rašei, kad namo grįžai visa spirgėdama. Ar dar prisimeni, kaip tau buvo?

Pamenu, kad po pirmosios paskaitos labai įsiminė Arūno Starkaus sveikinimo žodis. Arūnas tada sakė, kad dabar kelio jau atgal nebus – bet ko gurkšnoti tikrai nebesinorės, o kartais geriau bus jokio vyno nei prastas vynas. Užteko vos 6 paskaitų, kad patvirtinčiau jo žodžius – dabar jau geriau joks negu bet koks vynas.

Apskritai pirmieji įspūdžiai buvo puikūs. Jau po pirmosios, įvadinės, paskaitos grįžau galvodama, kad tik dabar suprantu, kiek daug nesuprantu, ilgainiui šitas įspūdis tik stiprėjo. Kaip liaudies išmintis byloja, kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.

Šešias savaites turėjai labai užimtus trečiadienius. Kaip sekėsi susiorganizuoti laiką?

Kai labai nori, tai įterpti tas papildomas 2–3 valandas į dienotvarkę nėra taip ir sunku. Mano atveju įterpimas vyko ankstyvo kėlimosi sąskaita – vakarinę sporto treniruotę perkėliau į 7:00 ryto ir viską spėjau.

Kaip į tavo naują veiklą reagavo draugai ir sekėjai?

Draugai ir sekėjai per daug nenustebo, labiau džiaugėsi dėl manęs, daugelis tikrai buvo matę mane (ar bent jau mano nuotrauką) su vyno taure. Ypač putojančio. Artimiausieji žino, kad man nesvetimas ir noras mokytis. Nustojusi gilintis į vieną dalyką, visada randu, ko mokytis toliau. Šįkart sąraše buvo vynas.

Įdomius faktus ar išmoktas pamokas mielai papasakodavau draugams bei artimiesiems, ypač prie vakarienės ar vyno taurės. Tradicija jau buvo tapęs ir skambutis mamai – mano mama yra dar didesnė vyno entuziastė nei aš, tad po paskaitų visada skambindavau jai papasakoti, ką sužinojau šiandien.

Kokios paskaitos įsiminė labiausiai?

Man asmeniškai įdomiausios buvo dvi paskaitos – apie putojančius vynus ir desertinius. Pirmoji, nes putojančius vynus labai mėgau ir iki kursų – buvo įdomu sužinoti daugiau apie tai, kas laukia taurėje. Antroji, nes apie desertinius vynus nežinojau visiškai nieko ir atvėriau naujo pasaulio duris.

Atskirų aplodismentų nusipelno Petro Jarašūno paskaitos. Grįžusi iš jų žinojau ne tik kokį vyną pirkti, bet ir kokį filmą pažiūrėti. Petras sugebėjo ne tik išdėstyti teoriją, bet ir ją smagiai kontekstualizuoti, o tai labai padeda mokytis.

Ar kursai kaip nors pakeitė tavo požiūrį į vyną, vyno kultūrą Lietuvoje ir pasaulyje?

Nesakyčiau, kad pakeitė, nes panašią nuomonę apie vyno kultūrą buvau susidariusi ir anksčiau. Gal labiau ją patvirtino.

Vis dar manau, kad Lietuvoje per mažai ragaujam ir eksperimentuojam – daugiau renkamės tai, ką gerai pažįstam. Šiam būreliui priklausau ir aš pati, o teoriją patvirtino ir kursų pradžioje mūsų visų anonimiškai pildyta apklausa.

Išklausius tas 6 paskaitas ir paragavus dar daugiau ir įdomesnio vyno, už tą „pažįstamų“ vynų rinkimąsi norisi ant savęs paburnoti. Perkant tuos pačius vynus, viso pasaulio neragauti vynai verkia kampe, o tai yra labai nesąžininga.

Kaip manai, ar kursai padės tau geriau išsirinkti vyną?

Kaip ir sakiau, atrodo, kad dabar žinau dar mažiau ir besirinkdama vynus užtrunku dar ilgiau. Bet jeigu anksčiau į vyno pasirinkimą žiūrėjau gana paprastai, dabar jį matau kaip žaidimą, gal net dėlionę.

Tokį jausmą sustiprino ir paskutinė paskaita, kurios metu skirtingus vynus ragavom prie skirtingų patiekalų, ir galėjom patys pajausti, kaip gėrimas gali pakelti patiekalą į naują lygį arba jį visiškai sugadinti.

Daugiau nei pusė studentų, baigusių Trumpuosius kursus vėliau grįžta į ilgesnius Someljė kursus. Ar matai save tęsiančią mokslus ateityje?

Neslėpsiu, noras mokytis toliau tikrai gerokai sužadintas, bet dar duosiu sau laiko.
Tavo instagramo paskyra ir tinklaraštis vadinasi „Pusryčiams“. Tad ką priderintum prie savo mėgstamiausių pusryčių patiekalų?

Teorijos dar netikrinau, bet girdėjau gandą, kad prie sviestiškai riebių, sodrių ir itin kreminių plaktų keptų kiaušinių (angl. scrambled eggs) tobulai dera putojantys vynai. Tai tokie būtų pirmi norai mano geidžiamų derinių sąraše.

Sveikiname Gabrielę pabaigus mokslus ir lauksime jos kada nors vėl paskaitose, o jos tinklaraštyje – ir klasikinių, ir netikėtų pusryčių ir vyno derinių. Maisto ir gėrimų kultūros neišvengiamai susitinka įvairiuose scenarijuose: vakarieniaujant namuose, lankantis restorane, o kartais net maisto ir gėrimų derinimo čempionatuose (pavyzdžiui, Vyno ir desertų derinių čempionate). Kaip minėjo Gabrielė, „gėrimas gali pakelti patiekalą į naują lygį arba jį visiškai sugadinti“. Taip pat ir patiekalas gali visiškai užgožti gėrimą arba išryškinti jo blogiausiais ar geriausias savybes.

Nors yra tam tikros derinimo taisyklės, maisto ir vyno derinimas – labai individualus. Tad ir Jums linkime eksperimentuoti arba prisijungti prie artėjančių vyno kursų Someljė mokykloje – į vyno kelionę leistis Jums padės geriausi Lietuvos vyno ekspertai ir someljė bei turėsite galimybę paragauti šimtus skirtingų vynų ir atrasti tai, kas Jums labiausiai patinka.

Lietuvos Someljė mokykla” – vienas iš efektyvių lietuviškų įrankių giliau pažinti vyno kultūrą pasaulyje! Ačiū, kad skiriate daug energijos ir kitų resursų vyno kultūros sklaidai šalyje! Jūs labai daug prisidedate prie gastro subkultūros plėtojimo ir skleidžiate didelį pozityvą!

Kaip nutiko, kad toks užimtas žmogus rado laiko dar vieniems mokslams?

Vynas kadaise man visiškai nepatiko. Studijų metais su bičiuliais į jo pusę net nežiūrėdavome, būdavo kitų pasirinkimų. Vėliau, Olandijoje, besimokydamas psichoanalizės, sutikau dėstytoją, kuris papasakojo apie anuomet gana keistai atrodžiusį savo hobį. Dėstytojas priklausė vyno ragautojų grupei. Vos tik pasirodydavo koks naujas vynas, jie važiuodavo jo ragauti. Kai susitikdavome, jis mane vis pavaišindavo kokiu nors nepažįstamu vynu. Nuo to viskas ir prasidėjo. Atsirado pajautimo ir mąstymo, o ne tik fizinio ragavimo malonumas. Šiandien kitų gėrimų nebegeriu – neįdomu.

Degtinė, mano manymu, kloja tiesų kelią į priklausomybę, o vynas yra visai apie kitus dalykus. Kuo daugiau į jį gilinuosi, tuo labiau jis man panašus į psichoterapiją ar psichoanalizę. Juk kai pacientas ateina į mano kabinetą, aš irgi turiu girdėti, ką jis sako tarp eilučių, pasakodamas man, rodos, visai paprastą savo istoriją. Kiekviena paviršinė istorija slepia ir daug gilesnę santykių, išgyvenimų, jausmų tiesą... Savo studentams visada sakau: turėkite savo galvose svarbiausią klausimą – kodėl šitas žmogus, būtent šią akimirką, būtent jums tai sako?

Tai, štai, vynas irgi apie tai – kaip ragaudamas, uosdamas, vertindamas spalvas, turi rasti šiose savybėse užkoduotą informaciją. Informaciją apie žemę, apie klimatą, augalo ir uogos savybes, apie žmones, su vynuogėmis bendravusius. Norėdamas jos kuo daugiau sužinoti ir atėjau į Lietuvos somelje mokyklą. Studijuoju kartu su savo sūnumi, kuris yra ne menkesnis vyno entuziastas nei aš.

Gražiai pasakėte: ieškome žinių apie vyną tarp eilučių. Gal jau aptikote ką nors įdomaus?  

Pirmiausia, vynas daug pasako apie kraštą, iš kurio yra atėjęs – šilta jame ar šalta, sausa ar drėgna, koks jo dirvožemis, kokie sezonai vyrauja. Įdomi tokia pažintis, kai vos pažiūrėjęs į spalvą taurėje, gali išsisaiškinti vyno amžių. Netgi vyndario psichologiją gali nuspėti pagal tai, kaip vynas gamintas : kiek jame esama cukraus, stabdyta jo fermentacija, ar ne. Dar vienas dalykas, kuris mane nuolat stebina – kaip vyno skonį atskleidžia maistas. Ir kiek daug apie tai galima kalbėti!

Jūsų profesija tikriausiai leidžia kažkaip paaiškinti Lietuvoje nutikusį fenomeną, kai dingo visos vyno spalvos. Liko tik juoda ir tarsi norima užbraukti visą tūkstantmečių istoriją...

Bet kuris psichologas pasakytų: visuomet esama žmonių, kurie eina tuneliu ir nieko daugiau nemato, tik savo tiesų kelią. Jie nuoširdžiai tiki, kad  neša gėrį kitiems, tačiau jų viduje šėlsta asmeniniai demonai. Gindamiesi nuo jų, jie tampa itin kategoriški. Ir dažnai savo problemas projektuoja į kitus, ir taip į savo vidinę kovą įtraukia naujus žmones. Tas, kuris labiausiai kovoja, viduje išgyvena begalinį nepasitikėjimą savimi, - psichoanalizėje egzistuoja toks terminas – atvirkštinė  reakcija. Pavyzdžiui, jei žmogus pradeda kažkuo labai stipriai rūpintis, galima tikėtis, kad yra atvirkščiai – iš tiesų jaučiama didelė agresija. Taigi, matyt, esama žmonių, kuriems alkoholis – didžiulis dirgiklis, nes jie patys jam nėra atsparūs. Polinkį savo pasąmonėje jie mėgina suvaldyti apribodami kitus. Tiems, kurie nori žvelgti toli į priekį, taip daryti nereiktų. Vyno ekspertas Oz Clark savo knygoje rašo apie vyno perspektyvas. 2050-aisiais, jis teigia, bus kelios naujos, vynuogėmis apsodintos šalys - Danija, Lenkija, Lietuva ir Latvija.

Gal jau ir pats žadate sodinti vynuoges?

Aš geriau liksiu ragautoju. Auginti vynuoges būtų įdomu, tačiau tam reikia labai daug laiko. Manau, kad entuziastai šiandien gali duoti daugiau – tegu tik jie pasakoja, kaip gerti vyną ir kokių istorijų jame galima išskaityti. Dalyvauju bendraminčių veikloje, susitinkame kas porą savaičių, norime įkurti „Wine in Moderation“ organizacijos šaką Lietuvoje ir tokiu būdu kalbėti apie kultūringą vyno vartojimą bei jo teikiamas edukacines galimybes.  Draudimais nieko nepasieksi, gali pasiekti tik švietimu.

Ar somelje mokykloje apie vyną sužinojote naujų dalykų?

Viskas buvo nauja! Buvo įdomu išgirsti apie vyno spalvas. Jei matai rubino spalvą, vadinasi, vynas jaunesnis, jei granatų – senesnis. Ir kvapai... Žmona juokiasi: kiek gali vaikščioti po laukus ir uostyti visokius akmenis ir augalus. Kai pradedi jausti kvapus, vyno net gerti nereikia, užtenka uostyti. Malonus jausmas mokytis pažinti savo sensoriką ir jutimo organus. Tai juk irgi – savęs pažinimas ir ugdymas.

Ragaudamas vyną aš vystau savo juslines galias, juk bėgdamas kasdienybėje net negalvoju, kad galėčiau koncentruotis į kvapus, spalvas, skonius.. Tam tiesiog nėra laiko. Pamenu, ragavome sirah vynuogę – kvape pajutau pipirą, skonyje – taip pat. Tai mane stipriai nustebino, niekada to nebūčiau pajutęs anksčiau.

Kai peržengi penkiasdešimt, mokslai yra tik savo malonumui. Kažko naujo savo profesijoje jau nebeišmoksiu, dirbu intersubjektyviojoje (santykių) psichonalizės srityje, kurią išmanau, dalyvauju seminaruose, skaitau literatūrą, tačiau psichoanalizė kažkuo visiškai nauju manęs nustebinti nebegali. Tačiau kažkokių naujų žinių norisi ir vynas man buvo atradimas.

Ar jau žinote gero vyno paslaptį?

Bijau, kad jos niekas nežino. Paslaptis ir yra netikėtumas. Ieškoti ir netikėtai atverti duris į “tarp eilučių” slypinčią paslaptį. Ir nežinoti vienos tiesos. Kiekvienas mūsų turime rasti savo tiesą. Kaip ir psichoanalizėje, nes ir ji vienos tiesos neturi.  

Kaip Tavo gyvenimas susijęs su vynu?

6–7 metus darbavausi spiritinių gėrimų srityje. Susipažinęs su vyno pasauliu, suvokiau, kad vynas yra toks pat sudėtingas ir kompleksiškas, o gal net dar sudėtingesnis. Tad neatsispyriau pagundai įkišti „smalsiuko“ nosį ir į šią sritį. Gyvenime su vynu, bent jau šiuo metu, susiduriu tik kaip mėgėjas, vartotojas.

Kada ir kodėl pradėjai domėtis vyno pasauliu, kultūra?

Ko gero, domėjimasis kilo iš žinių trūkumo. Stovi prieš lentyną, kurioje yra tūkstančiai butelių vyno iš skirtingų pasaulio šalių ir tik nervingai timpčioji marškinių rankovę. Ne, taip netinka, tariau sau. Pasigilink labiau!

Kaip sužinojai apie Lietuvos someljė mokyklą?

Renginiuose buvau susidūręs su žmonėmis, baigusiais šią mokyklą. Su keletu teko bendradarbiauti buvusiame darbe. Taigi, nesužinoti buvo neįmanoma, juolab kad Lietuvoje daugiau tokių mokyklų nėra.

Kodėl nusprendei mokytis LSM?

Priežasčių buvo ne viena. Pirmiausia, norėjau praplėsti pažinčių ratą, sutikti įvairių žmonių. Galiu garantuoti, kad šį tikslą įgyvendintų visi, nes kursas labai margas. Be to, kaip ir minėjau, norėjau gilinti žinias. Tai, ką gavau, vadinu prestige ar premium žiniomis, nes jų įgiję pokalbius ir bendravimą vienareikšmiškai perkeliate į kitą lygį. Jau dabar sakau: apie vyną galima kalbėti kaip apie orą – visada, su visais ir visur. Neišsemiama tema!

Kiek laiko mokeisi LSM?

Mokiausi 1 metus, t. y. pabaigiau 2 kursus.

Kokia tavo nuomonė apie LSM? Kodėl taip manai?

Manau, kad tokio pobūdžio įstaiga labai reikalinga. Iš esmės, esu maloniai nustebintas dėstytojų profesionalumo, metodinės medžiagos, užsiėmimų kokybės. Žinoma, visada galima tobulėti, bet bazė puiki.

Kas buvo įdomiausia mokantis?

Diskusijos ir degustacijos. Labai smagu diskutuoti su kitais žmonėmis, keistis nuomonėmis, ieškoti žodžių ar posakių, tinkamų aprašyti jutimams. Tikrai smagu, kad su dauguma dėstytojų galima atvirai diskutuoti, jiems oponuoti, išreikšti savo nuomonę.

Kas buvo sunkiausia ir kas lengviausia?

Sunkiausia dalis – terminų ir apeliacijų mokymasis. Bent dalį jų turi neišvengiamai įsidėti į galvą. Iki šiol man tai atrodo neįveikiama užduotis. Visgi, laikui bėgant, pagaunu save, kad pamatęs kokią žymesnę apeliaciją jau galiu mintyse susidėlioti išankstinį vyno paveikslą, galimą skonį, tonus – ir pataikau!

Iš tikrųjų, neskirstyčiau į „lengva“ ar „sunku“. Pats kursas yra be proto smagus ir ugdantis asmenybę. Tad man šie mokslai yra vienas malonumas, nes mokausi ne dėl būsimo darbo ar profesijos, o tik sau.

Kiek laiko skiri mokslams? Kokią medžiagą skaitai papildomai? Ar užtenka tik mokykloje gautų konspektų?

Nesu itin stropus studentas. Tad namie užsiimu tik „praktika“ (juokiasi). Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų vynų ragavimas, lyginimas – labai svarbi mokymosi dalis. Iš konspektų daug neparagausi! Mokykloje gaunami konspektai yra gera bazė, karkasas, bet, savaime suprantama, to neužtenka. Kalbant apie papildomą medžiagą, kartais internete akis užkliūva už temų, susijusių su vynu. Labai daug žinių gavau pastarosiose „Vyno dienose“, ypač parodos metu vykusiuose seminaruose. Atvyksta tikrai geri lektoriai, puikiai išmanantys temą. Šiais metais buvo atvažiavęs vaikinas iš Bordo. Per valandą sužinojau tiek, kiek nebuvau girdėjęs per visą gyvenimą. Papildomai dar buvo ir 5 vietinių vynų degustacija.

Kiek motyvacijos reikia žmogui, norinčiam gerai išmanyti vyną?

Sunku apibrėžti, ką reiškia „gerai išmanyti vyną“. Mano galva, toks žmogus turėtų pereiti kelis etapus: teorija (nuoširdžiai ją išmokti), nuolatinis vyno ragavimas (tarkime, 6–10 skirtingų vynų per savaitę), darbas su vynu (restorane ar prekyboje). Per tam tikrą laiką jau turėtume susiformavusį žinovą. Tai štai tokia motyvacija – kryptingumas ir pasišventimas.

Ar galėtum palyginti savo žinias apie vyną prieš pradedant lankyti LSM ir dabar?

Akiratis žymiai prasiplėtė. Atradau begalę vynuogių veislių, šalių, regionų. Supratau klimato, vietovės įtaką vynui. Darosi vis aiškiau, kaip skaityti vyno butelio etiketę.

Seniau pirkdavau tik ‘Sauvignon Blanc’ ir ‘Shiraz’, o dabar paletė labai išsiplėtė.

Kokiems žmonėms rekomenduotum užsirašyti į LSM kursus? Kokiems žmonėms verčiau jų nelankyti?

Verčiau tegu neina tie žmonės, kurie iš 10 paskaitų ateis į 2–3. Geriau nepradėkite gilintis į vyną, jei negalite skirti tam laiko. Jo tikrai reikės. Šie mokslai yra ne dėl diplomo, o dėl jūsų pačių.

Ar po kursų pasikeitė Tavo suvokimas apie alkoholinius gėrimus, vyną?

Kaip ir minėjau, daug metų dirbu su gėrimais, tad mano suvokimas jau iki tol buvo visiškai susiformavęs.

LSM vyksta įvairios paskaitos: apie putojantį vyną, skirtingų vynuogių veislių vyną, stipriuosius gėrimus ir pan. Ar galėtum išskirti kokią nors paskaitą, kuri labiausiai sudomino?

Visos paskaitos įdomios. Gal kiek labiau įstrigo paskaita apie biodinaminę vyndarystę. Stebina vynuogynų tręšimas neįprastomis gyvulinės kilmės medžiagomis. Iki šios nežinau, ką apie tai galvoti… (juokiasi)

Jeigu pačiam tektų vesti kokią nors paskaitą, apie ką pasakotum ir kodėl?

Man patinka keletas regionų, tad rinkčiausi Vokietiją ir Austriją arba Naująją Zelandiją ir Australiją. Dar įdomus Kaukazo (Armėnijos, Gruzijos) vynas.

Ką atradai šių paskaitų metu?

Pamėgau kelias naujas vynuogių veisles – ‘Riesling’, ‘Pinot Noir’. Kalbant apie laisvalaikį, alų pakeitė vynas. Daug vakarų praleidžiame su drauge gaudydami iš taurės sklindančias aromato natas. Be to, namie atsirado naujų vyno taurių. Ir pasikeitė perkamo vyno kaina (juokiasi).

Kokie žmonės lanko vyno kursus? Kas, tavo nuomone, juos sieja, skiria?

Pagrindinė takoskyra yra tai, kad dalis žmonių lanko dėl savo darbo, o dalis – dėl asmeninio malonumo.

Ką galėtum patarti svarstantiems, ar lankyti LSM?

Neįkainojamos žinios ir patirtis viso labo už vidutinį Lietuvos atlyginimą. Best value for your money!

Kaip tavo gyvenimas susijęs su vynu?

Šiuo metu mano gyvenimas su vynu susijęs mėgėjiškai. Nemažai skaitau apie vyną literatūros, taip pat tinklaraščių internete, stengiuosi tobulėti ne tik teoriškai, bet ir kuo daugiau paragaudama bei aplankydama (beje, tie, kas mane pažįsta, žino, kad esu visiškai atsidavusi natūraliajam vynui!).

Kada ir kodėl pradėjai domėtis vyno pasauliu, kultūra?

Galima sakyti, kad vyno pasauliu ir kultūra pradėjau domėtis gana seniai, nors man tik 24 metai. Nuo vaikystės su šeima nemažai keliavome, tad susipažinti su maisto ir gėrimų kultūra teko jau matant, kaip tuo domisi ir gyvena mano tėvai. Vėliau pradėjau keliauti jau kitaip, bet įprotis susipažinti su kiekvieno krašto gastronomine kultūra liko, tad natūraliai kilo noras vis geriau suprasti, kas yra vynas ir kokia plati ši tema. Žinoma, nesvetimas buvo ir pasimetimo jausmas žvelgiant į parduotuvių lentynas ar restoranų vynraščius. Vėliau ši tema vis labiau traukė, tad nusprendžiau pasidomėti giliau ir atradau Lietuvos someljė mokyklą.

Kaip sužinojai apie Lietuvos someljė mokyklą?

Someljė mokyklą yra baigę keletas mano pažįstamų, o sužinojusi apie ją, dar besimokydama universitete, be galo norėjau ten mokytis.

Kodėl nusprendei ją lankyti?

Baigusi universitetą, pradėjau dirbti individualiai, tad atsirado laiko ir someljė mokslams, o ir susidomėjimas šia tema vis augo.

Kiek laiko mokaisi LSM? Kelintame kurse esi?

Mokyklą lankau metus, būsiu paskutiniame, trečiajame kurse.

Kokia tavo nuomonė apie LSM? Kodėl taip manai?

Manau, kad LSM yra geras startas ir pagrindas žengiant į vyno pasaulį.

Kas įdomiausia kursų metu?

Kursu metu smagu sutikti tokį pat pomėgį turinčius žmones, taip pat girdėti skirtingas dėstytojų patirtis, ypač įdomu, kai dėstytojai mielai diskutuoja ir dalijasi savo žiniomis.

Kas sunkiausia ir kas lengviausia mokantis?

Negalėčiau išskirti.

Kiek laiko skiri mokslams? Kokią medžiagą skaitai papildomai? Ar užtenka tik konspektų, gautų mokykloje?

Manau, konspektai, gaunami mokykloje yra tik pagrindas tolesniam domėjimuisi ir tobulėjimui. Asmeniškai laiko mokslams skiriu nuolat, dėl to nežiūriu į juos kaip į papildomą veiklą, tai tiesiog natūraliai tapo mano domėjimosi sritimi. Papildomai skaitau ir vis atsiverčiu nuo pagrindinės literatūros, tokios kaip Caren MacNeil „The wine bible“, iki konkrečioms temoms skirtų knygų. Pastaroji skaityta – vyno magistrės Isabellės Legeron „Natural Wine: An introduction to organic and biodynamic wines made naturally“. Skaitau ir įvairią informaciją internete, instagrame seku nemažai su vynu susijusių paskyrų (viena mano mėgstamiausių – „thewinestache“).

Kiek motyvacijos reikia žmogui, norinčiam gerai išmanyti apie vyną?

Daug arba tokios geros ir tikslingos, kuri suteiktų pagrindą nuolatos domėtis.

Kiek turėjai žinių apie vyną prieš pradėdama lankyti LSM? Kiek jų turi dabar? Galbūt galėtum palyginti?

Prieš pradedant lankyti LSM mano žinios buvo mėgėjiškos, labiau paremtos praktika nei konkrečiais faktais ir mokslo žiniomis. Tačiau dabar galiu tiksliai ir pagrįstai atsakyti į klausimus, kuriuos išmanau, pasidalinti didesne patirtimi, kadangi ragauju daugiau skirtingų vyno rūšių.

Kokiems žmonėms rekomenduotum užsirašyti į LSM kursus? Kokiems žmonėms verčiau jų nelankyti?

Į LSM rekomenduočiau užsirašyti tiems, kurie domisi tiek mėgėjiškai, tiek dirba šioje srityje. Įgytos žinios pravers tiek restorane, diskutuojant apie gėrimus, tiek, žinoma, profesinėje srityje, jei ji susijusi. Galvoju, kad tobulėti yra labai svarbu, o baigus LSM, galima labai daug mokytis ir toliau.

Kaip keitėsi Tavo suvokimas apie alkoholinius gėrimus, vyną mokantis LSM?

Pradėjau nebijoti išbandyti, ragauti, atrasti. Taigi, nuomonė ir suvokimas darosi vis platesni.

Kaip vertini mokyklos dėstytojus, jų kompetenciją? Kodėl taip manai?

Manau, kad LSM dėsto išsilavinę ir labai skirtingi žmonės, turintys juos vienijantį pomėgį. Kiekvienas savotiškas, ir tai paverčia paskaitas įdomiomis, atviromis diskusijoms.

LSM vyksta įvairios paskaitos: putojantys vynai, skirtingų vynuogių veislių vynai, stiprieji gėrimai ir pan. Ar buvo kokia nors labiau įsiminusi paskaita? Kuo?

Buvo ne viena paskaita, kuri įsiminė ir žinios galvoje įsitvirtino ilgam. Išskirti galėčiau paskaitą apie alų, kuri man buvo kelionės į alaus pasaulį pradžia (dabar itin mėgstu išbandyti skirtingas alaus rūšis, ir kai mintys ir skonio receptoriai nori pailsėti nuo vyno, renkuosi alų). Taip pat visuomet įsimena Armino Darasevičiaus paskaitos, kuriose gausu pasakojimų ne tik apie vyną, bet ir apie virtuvę, istoriją bei kultūrą. Paskaita apie saldžiuosius ir pastiprintus vynus paskatino rinktis būtent tokius vynus prie kai kurių patiekalų, desertų.

Jeigu pačiai tektų vesti kurią nors paskaitą, kokią pasirinktum ir kodėl?

Vesčiau paskaitą apie natūralųjį vyną, norėčiau, kad vis daugiau žmonių jį atrastų, sužinotų jo istoriją, gamybos ypatumus ir jį pamėgtų.

Ką atradai šių paskaitų metu?

Atradau tikrai nemažai, ypač žinių prasme, tačiau dar išskirčiau žmones, mylinčius gerus gėrimus ir maistą, kurie vėliau tapo ir draugais!

Kokie žmonės lanko vyno kursus? Kas, tavo nuomone, juos sieja, skiria?

Be galo įvairūs, iš pirmo žvilgsnio, nieko bendro tarpusavy neturintys žmonės. Tačiau visada prisimenu, kaip su draugais diskutavome, kad maistas ir gėrimai yra ta sritis, kuri sujungia žmones. Būtent tai ir sieja lankančius vyno kursus.

Ką galėtum patarti svarstantiems, ar lankyti LSM? Kaip jiems lengviau apsispręsti?

Visada vadovaujuosi moto, kad jeigu nori, reikia taip ir daryti. Tad patarčiau bent pabandyti, o apsispręsti, ar tęsti, visuomet galima jau išbandžius.

Kaip ir kada pradėjote domėtis vyno pasauliu, kultūra?

Vyno pasauliu pradėjau domėtis gana seniai, kai susidomėjau savo pagaminto maisto derinimu prie vyno. Supratau, kad šioje srityje man trūksta žinių ir norėjau labiau pasigilinti į šią temą. Į someljė mokymus ėjau vedina noro išmokti maisto ir vyno derinimo meno.  

Iš kur sužinojote apie SM? Kodėl nusprendėte lankyti SM?

Apie SM žinojau iš anksčiau, esu dalyvavusi SM renginiuose, taip pat pažįstu žmones, kurie dirba SM. Todėl atsiradus daugiau laisvo laiko, pagaliau ėmiausi savo senos svajonės įgyvendinimo – mokslų SM.

Kas įdomiausia kursų metu?

Pirmoje mokslų pakopoje įdomiausia buvo ragauti kiekvienos paskaitos temos vynus ir padedant dėstytojui pajausti jų skonius bei kvapus ir įvardinti juos. Kai kurių iš jų, anksčiau net nebūdavau užuodusi, ar net neįsivaizdavau, jog vynas gali taip kvepėti.

Kas sunkiausia ir kas lengviausia kursų metu?

Turiu pripažinti, kad visgi sunkiausias buvo galutinis egzaminas. Į jį šioje mokykloje žiūrima labiai rimtai. Man, jau kiek atpratusiai nuo mokslų, buvo sunku vienu metu atsiminti tiek daug informacijos (vynuogių pavadinimai, regionai). O smagiausia buvo ragauti kiekvienos paskaitos vynus ir su kolegomis aptarinėti, kas kokį skonį/kvapą jame jaučia.

 Gal galite pasidalinti kokią dar literatūrą (blogus, video, filmus ir kt.) skaitote (žiūrite) apie vyną?

Jau iš anksčiau turėjau ir vis paskaitinėdavau knygą “Vynas lengvai”, kurią galiu rekomenduoti visiems, besidomintiems vynu. Kartais klausausi podcast’ą “Wine for normal people”, esu mačiusi ne vieną filmą apie vynininkus ir vyno gaminimą: “Somm”, “Wine Country”, “Sour Grapes” ir kt.

 Kokiems žmonėms rekomenduotumėte lankyti Vyno kursus? Kokiems nerekomenduotumėte?

Šiuos kursus rekomenduoju visiems, kurie rimtai nusiteikę perprasti vynų pasaulį ir jų derinimą su maistu. Jei tam negalėsite skirti pakankamai laiko, geriau jau palaukti tinkamesnio mokymuisi momento.

Kokį keisčiausią mitą buvote girdėję apie vyną, kurį SM kursai sugriovė?

Manau, tų mitų buvo tikrai ne vienas, bet man labiausiai patiko tai, jog SV dėka atradau saldžių vynų pasaulį, kurių anksčiau kažkodėl vengdavau. Saldžių vynų skoniai ir aromatai man buvo vienas didesnių atradimų.

Kuris SM dėstytojas/paskaita labiausiai patiko, įsiminė?

Labai patiko Narimanto Miežio, Petro Jarašiūno vedamos paskaitos, kaip jie teoriją sugebėjo įpinti į gyvenimišką praktiką: butelio atidarymas, vyno pateikimas, vyno derimas prie maisto pvz. sūrių.

Kaip sekasi praktikoje pritaikyti SM kursuose įgytas žinias ? 

Po pirmojo SM kurso su vyru stengiamės nors kartą per mėnesį skirti laiko pasirinkto regiono ar vynuogės kokybiško vyno degustavimui bei jo aptarimui. Dabar vis dažniau prieš gamindama maistą, pagalvoju ir apie tai, kokį vyną prie jo derinsiu. Džiaugiuosi, kad šią vasarą savo tinklaraštyje www.sezoninevirtuve.lt, pradėjau naują receptų skiltį „Maisto ir vyno derinimas“, kurioje prie pagaminto patiekalo su SM rekomendaciją priderinu ir vyną. Su šiais receptais, bei prie jų priderintais vynais,  susipažinti galima čia - https://www.sezoninevirtuve.lt/tag/maisto-ir-vyno-derinimas/

Žinios naudingos restoranų versle

Birštone du restoranus įkūrusioms seserims Robertai Blekaitienei ir Miglei Kulbušauskaitei vynas toli gražu nesvetima pokalbių su klientais ar tarpusavyje tema. „Restoranų versle sukamės penkerius metus, tad suvokiame, kaip svarbu tobulėti, diegti naujoves, prisitaikyti prie besikeičiančios gėrimų ir maisto kultūros. Tai pastūmėjo rinktis studijas apie vyną. Tai ne tik gėrimas, bet ir menas, mokslas, apie jį dažnai įdomiai diskutuojame su restorano lankytojais ar draugais“, – teigia M. Kulbušauskaitė.

Jai antrina R. Blekaitienė, sakydama, kad mokantis apie vyną, paliečiama daugybė temų, todėl someljė studijos toli gražu nelengvos: „Vynas – tai ir menas, ir chemija, biologija, rinkodara ir kitos sritys. Laimei, visos paskaitos buvo vedamos šios srities profesionalų, kurie su didžiausiu entuziazmu mums struktūruotai dėstė apie vyną, jo gamybą ir vertinimą.“

Pasak R. Blekaitienės, anksčiau jiedvi restoranų lankytojams siūlydavo tiesiog gėrimo už vienokią ar kitokią kainą, o dabar seserys į vyną žvelgia kaip į kūrinį. „Diskutuojame apie vyną su restoranų svečiais ir kolegomis. Smagu, kad dabar galime jį išsamiai apibūdinti, pasakyti, koks vyno poskonis, ar jis buvo brandintas ąžuolo statinėse, ar ne, net bandyti atspėti, iš kur vynas atkeliavo ar kada buvo pagamintas“, – teigia pašnekovė.

Sąmoningumas ir pakitę įpročiai

Vienam Lietuvos someljė mokyklos studentų Linui Kaminskui mintis mokytis apie vyną brendo seniai, o apsispręsti paskatino apsilankymas profesionalaus someljė degustacijoje: „Supratau, kiek daug nežinau apie vyną ir koks jis man įdomus. Vienu ypu perskaičiau žurnalistės Biancos Bosker knygą „Kamščio nunešti“, o kitas neišvengiamas žingsnis buvo ateiti į Someljė mokyklą.“

Žinias, įgytas Someljė mokykloje, L. Kaminskas vadina dovana. „Išskirčiau aukščiausio lygio dėstytojus, paskaitas: kiekviena gąsdindavo ir drauge džiugindavo informacijos kiekiu, degustacijomis, vertinimu ir galiausiai supratimu, kad gali nuolatos mokytis ir sužinoti ką nors naujo. O žinios, įgytos mokantis apie vyną, – tai ne tik kelios naujai atrastos vynuogių veislės ar į picų vakarėlį atsineštas „Montepulciano“, bet ir visa pasaulio istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, kultūros ir etiketo žinių paletė“, – teigia pašnekovas.

Besimokantys apie vyną neretai mini atradę naujų skonių, tačiau kur kas labiau nustebina gilesnis žvilgsnis į vyno atsiradimą ir gamybą apskritai. Pasak L. Kaminsko, suvoki, kokia neaprėpiama vyno įvairovė, kiek mažų niuansų reikia žinoti ir kiek nežmoniškų pastangų vyndariui įdėti, idant būtų sukurtas kuo geresnis vynas.

Nors skiriasi priežastys, kodėl pradedama mokytis apie vyną, ir kaip žinios panaudojamos vėliau, visus Lietuvos someljė mokyklos absolventus galiausiai suvienija vyno kultūros išmanymas, pakitę vartojimo įpročiai ir sąmoningumas. 

Vyno degustavimo menas – kiekvienam

Atstovaujantys su alkoholio pramone nesusijusioms sritims, bet baigę someljė kursus, žmonės ima domėtis galimybe praktiškai panaudoti žinias, pavyzdžiui, padirbėti retorane. „Norėčiau padirbėti restorane kaip someljė, sudaryti vyno meniu, taip pat organizuoti renginius ir keliones, pasinaudodama Someljė mokykloje įgytomis žiniomis. Man patinka pasakoti apie vyną, jo gamybą, šalis, skirtumus ir panašumus, skleisti vyno kultūrą, bandyti atpratinti draugus nuo trijų „P“ – „Primitivo“, „Prosecco“ ir „Pinot Grigio“, – plečiant jų akiratį“, – pasakoja viena Someljė mokyklos studenčių Tatjana Skatkova.

Pasak T. Skatkovos, nors visuomet domėjosi vynu, savarankiškai įgytos žinios buvo gana padrikos: „Jutau, kad trūksta sistemos, be to, kad ir kiek domėjausi, vis neperpratau Prancūzijos vyno klasifikacijos sistemų, todėl nusprendžiau ateiti į šią mokyklą. Mokslai patiko: nuostabūs dėstytojai, puikiai parengta mokymosi programa. Man mokytis buvo lengva: paskaitos aiškios, degustacijos sklandžios, tad ir pasiruošti egzaminams buvo nesudėtinga.“

Paklausta apie atradimus, T. Skatkova sako nustebusi, kaip greitai galima išmokti degustuoti vynus. „Po pirmosios degustacijos atrodė, kad šio vyno degustavimo meno gali išmokti tik ypatingi, specialių gebėjimų turintys žmonės. Ir kaip nustebau, kai jau po kelių pamokų (žinoma, dėstytojų dėka) man pavyko išmokti atskirti vyno kvapus, skonius ir juos įvardyti“, – tikina pašnekovė.